senybė

senýbė sf. (1) DŽ, senỹbė (2) K, Rtr, BŽ541, NdŽ 1. SD¹20, H154, N seni laikai, senovė: Tas buvo senų senýbė[je] Grž. Skara didelė, kaip senýbėj nešiojo Vb. Senýbėj kokia mada buvo, teip ir audė Antz. Klėtis, gurbas, gryčia senýbės da tebestovi Kp. Senýbės žmonės tamsūs buvo Avl. Senýbės žmonės išgyvendavo lig šimtui metų Ktk. Senýbių laikais kalbėdavo: skraidys padangėm Krns. Dabar jau mažiau vargo, tai ne senýbės laikais Ut. Senýbės posakų nemoku Dglš. Čia senýbės giesmė ČrP. Senybėj Salakas buvęs labai didelis miestas LTR(Slk). Čia senybės kaimas, dvaro nebuvo Kdn. Par mum buvo tokia knyga senýbės senýbės Mlt. Senýbėj čia visur miškai buvę Sdk. Dabar yr vaškų (korių), o senýbėj nebuvo Kkl. Sužinos pro senýbę LKKVII203. Senybės tyrinėjimas atrado žirkles kapuose A1885,12. Senýbėj, sako, rugių varpos augdavę daug ilgesnės VoL369. Ženklai senybės, kaip ir ta knyga, par rankas eina O. Senybės skrynelės[na] palaikės[na] klėtelės[na] [padėsiu drobeles] NS1356. Nuog senybės (nuo seno) srš. Iš senýbės tą ežerą teip vadino Sv. Teip kai kuriose parapijose iš senybės kalba lietuviškai VŽ1905,133. Po senýbei čia Dūdoriškėm šaukia Imb. Po senýbės važiavo Vilniun ir zoposan vežėsi vė kitus medžiaginius (medinius) ratus Dv. Senýbių žmonės nevalioj buvo, seni ir jauni karčemon griuvo (d.) On. Ne pagal senybės šventos krikščionių tiki SPI251. ^ Senybės teisybė – dabar pasaka Kp. ║ senokas laikas, nemažas laiko tarpas: Ana sediškė buvo, ale senýbė[je] čia buvo išejus KlvrŽ. Senýbė, kada bešokom Rdn. Jau buvo senýbėj sumigę, kad grįžom Šts. Nė senýbėse nebėr šateikinio alaus Šts. Aš su jos tėvu iš senybės buvau pažįstamas P.Vaičiūn. Man iš senýbės inkstai nesveiki Kp. Aš iš senýbių mėsos nemėgstu Ob. Nieko nauja, viskas po senýbei Pl. 2. K, VlnE172 senatvė: Jau senýbė, visa ažmiršau Aps. Aš po senýbės negirdžiu Nmč. Ale i senýbėj pometį turiu Dbg. Iš senýbės sumažėjęs Š. Nuog to čėso ik senybei turėki savo malonėj PK70. To ramčio ieškojo turtingasis anasai, kuriuo savo senybėj pasiremtų SPII97. Negi apleisk, kad ateis ant manęs senybė SGII36. Ir tu, žydinti jaunybe, ir tu, žiloji senybe brš. Elžbieta pradėjo sūnų senatvėj (aba senybėj) savo Ev. 3. BB1Moz8,13 amžius, metai. 4. senumas: Tuo tarpu saulės spindulys krito pro pažaliavusį nuo senybės langelį LzP. Yra rankraščių nuo senybės net suakmenėjusių rš. Gili senybė ir giminė tos kalbos Jn. Idant tarnautumbim naujybėj dvasios, o ne senybėj literos (skaitytinės) BtPvR7,6. 5. seniena: Prieš daugelį metų viršukalny buvo rasta aibė senybių Db. Maloniai nuteikia ir naujam gyvenimui pašauktos senybės (archaizmai) ir tarmybės sp. 6. senas dalykas, reiškinys, įpratimas: Tą senybę trem naujybė SGI152. ║ fil. tai, kas trukdo progresui; pršn. naujybė: Tai, kas tam tikromis istorinėmis sąlygomis stumia raidą į priekį, yra naujybė, o senybe suprantama viskas, kas tą raidą stabdo, jai kliudo rš. 7. col. senieji žmonės, senimas: Jau visa mano atminimo senýbė išmirė Vdn. Nenoriu nė pasakot, kokia buvo senýbė, dabar jaunieji tokie nebėra Vdn.